Bedugnės Turinys nr. 1
Kūryba - tai aukojimo aktas. Tas, kuris pažįsta gamtos dėsnius - žino, jog kūriniui reikia paimti kažką medžiagiško ir per aukojimo aktą - tai transformuoti į meno kūrinį. Taip, senasis kūnas netekdamas savo natūralios funkcijos persimaino, jog nuo šiol atliktų savą naują funkciją. Šis procesas yra žmogiška privilegija, kuri leidžia mums prisiliesti prie estetikos ir iš šios semtis gyvybės. Abstrakcijose, kurias kuriu mėginu užkoduoti jausmą. Siekiu, jog šios liudytų prabėgusį laiką ir dramą, kuri lanko kasdienybėje. Kartais tai, it bėgančių mėnesių žemėlapis, kuriame žymiu virsmus - šviesos ir tamsos žaidimą, kartais tai energijos pliūpsniai, kuriais per porą gestų išreiškiu esamą būseną. Eksponuojamų kūrinių bendroji ašis – buityje randamų medžiagų perdirbimas ir panaudojimas kūrybiniam procesui, bei jungimas su tradicinėmis tapybos priemonėmis. Šie paveikslai skirti atkreipti dėmesį į mūsų vartotojiškumą, neatsakingumą bei taršą gamtos į kurią patenka visos mūsų atliekos. Paveikslų serija, taip pat, gvildena menininko vietos nūdienų pasaulyje problemą. Šis paroda yra pirma dalis iš parodų ciklo „Bedugnės Turinys“. Paroda veikė Kovo 16 - Balandžio 16 dienomis 2018 |
Trajektorijos Kaip Hemingvėjus rašė savo "Senis ir Jūra": Jauni žvejai Jūrą vadina vyriškąja gimine. Jie žvelgia į Jūrą it į priešą ar varžovą, su kuriuo grumiasi, mėgina įveikti. Tuo tarpu senieji žvejai, į Jūra kreipiasi moteriškąja gimine. Jiems Ji yra nenuspėjama stichija, kuri gali būti maloni ir švelni, bet tuo pačiu ir žiauri bei negailestinga. Ir negalima ant Jos už tai pykti, nes tokia Jos prigimtis. Kartą išėjau susidurti su Drobe. It tie jauni žvejai, kvailas, mėginau nugalėti Drobę, parodyti savo pranašumą. Nors, į Tapybą, iš tiesų žvelgiu it į stichiją, tą naktį mečiu iššūkį Drobei ir sau tuo pat metu, bet ši mistiška galia nebuvo man dosni ir maloni... Trofėjus kabo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos posėdžių salėje. Be abejonės - parodos aplankyti negalima. Nepaisant to, kad kaip ir Senis, sumokėjau didesnę kainą, negu pavyko pargabenti į dienos šviesą. |
Pixelate
Vienas langelis it visa drobė - visa drobė tik fragmentas paveikslo. Racionalus formatas, skirtas išlaisvinti intuityvius spalvinius sprendimus. Taisyklės arba metodas, nubrėžiantis ribas ir procesas, mėginantis ribų konkretumą. Tai yra ir abstrakcija savaime ir suskaitmeninta abstrakcijos išraiška. Tai - žmogiškojo faktoriaus filtras keliaujant iš tikrovės į elektroninę erdvę ir iš jos grįžtant į tikrovę. Vienas langelis – vienas solidus taškas, savyje turintis begalybę kitų taškų. One square represents the whole canvas – whole canvas is just a pixel of the whole picture. Rational format of the pixel is the only rule, that lets go the intuitive decisions of color. It‘s a rule or method, indicating the edges and the process, that challenge borders. It is an abstraction by itself as well as a digital expression of the same. It is a rendered human filter, which leads from the physical reality to an electronic space and all the way back. One square – one solid pixel, has uncountable pixels in itself. Grafo galerijos projektas "XOXO from Young Blood" Paroda atidaryta nuo 2017 gruodžio 7d. iki 2018 vasario 13d. Verslo centre B Nordic 26 Jono Basanavičiaus g. 26, Vilnius 03224 |
Made To Be Ready
Ready-made metodu sukurti kūriniai. Tapybiniam procesui panaudotos priemonės, naujai įvertintos, iš atliekų tampa nauja kūrybine medžiaga. Taip šviežiai pažvelgus į skudurus – šie transformuojami į meno kūrinius ir netenka savo buvusios buitinės funkcijos. Tai nuoširdžiausia mano tapybinė išraiška, kuri atspindi padarytus sprendimus savo gryniausia forma. The pieces created by the method of a ready-made. The rearranged materials and tools, which were used for the process of painting. This way these leftovers are transformed and fixed, substracting their former nature. It is the most sincere expression of my work, which purely represents the decisions, that I made. |
Mėlynas Kambarys
Mėlynas kambarys, erdvė, skendinti amžinybei sustingusiame laike, trylikai dienų atveria duris galerijoje "Akademija". Tapybos paroda susideda iš trejus metus kurtų darbų, kuriuose vis kartojasi "Mėlyno Kambario" kaip fiziškai neįžengiamos, amžinos metaerdvės tema. Čia susitinka mistiniai herojai, bendraudami stebi mūsų pasaulį. Veikėjai ir artefaktai žiūrovui tarnauja kaip nuorodos, leidžiančios kurti savus naratyvus ir dar neužrašytas istorijas, įvykusias kitoje veidrodžio pusėje. "Jaunuolis, ilgas naktis tūnojęs tamsoje, laukė lig atsivers durys, lig mėnulio šviesa atskleis trūkstamą ar pamestą dalį gipsinėje sietyno dekoracijoje. Ten laukdamas, Jis kūrė Dramą apie beribį Ežerą, apsemtą Mišką, šventąjį Kalną. Dramą apie Šamano ir Žmogaus Juodu Liežuviu susitikimą, kaip radosi Pranašystė apie bedugnėn prasmegusį Indą. Istoriją, kuriai užrašyti nebūta nė vieno gyvo žmogaus." Mėlynas kambarys, erdvė, skendinti amžinybei sustingusiame laike, trylikai dienų atveria duris galerijoje "Akademija". |
Beyond / Kita Pusė
Sitting in a cafe, looking at the world. Cars passing by, people, ships and planes. People looking at the screens rather than something in front of them. I am afraid of all of this. This fast food, fast information stream, cheap furniture, weightless art. I‘m seeking for the truth, something, that I could rely on. I‘m seeking to clean my mind, to reflect with my own ideas, rather than all this advertising, which apears on every corner of our civilization. This way I put everything that I can, to create art that provokes One to put self into observation and reflection with ones own ideas. Yes, my artworks/pictures are silent, characters sitting still, watching at something – that spectator must imagine by Oneself. Yes, sometimes, I stretch a blank canvas which I used for cleaning the brushes, that I used to create other canvases, just as a gesture that everything has its „other side“ its „beyond“. My creations are reflections of our world, of the absurd moments where I took part and I believe that everyone has or will experience them at least once in the lifetime. I make it surreal, pushing the atmosphere as it was a dream, as it was a legend as it would stay forever. This way my characters aren‘t asking „why?“ or „what are we doing here?“. |
Tarp Žodžiai dažnai nenusako jausmo. Tapyba, kartais taip pat tampa nebyli. Tačiau esti mūsų gyvenime momentų, kuriuose sustingstam, it kažko laukiam. Stebim tai, kas veriasi prieš mus. Neretai tai būna paliesta absurdo. Kartais bendražmogiško paradokso. Juokais tampa labai rimti dalykai. Kelionėje mintimis – pirmyn ir atgal, apgaubia paslaptinga atmosfera. Čia lanko jausmas, kuriam nerasi žodžio. Bet visi esam čia buvę, ar bent dalele savęs atrandam ryšį. Taip mano veikėjai, iš kita pus, visą amžinybę žvelgia į abstrakciją neužduodami klausimo – kodėl mes čia? |
Pasviręs Medis / Kavos Puodelis
Ši paroda tai dviejų freskininkų pradirbusių kartu pustrečių metų darbo vaisius ir debiutas. Du požiūriai į aliejaus tapybos techniką, atėję iš tos pačios vietos, formavęsi greta vienas kito. Abiem nerūpi socialinis kontekstas. Abu įstrigę modernizme. Besijaučiantys toli nuo supančios aplinkos. Nepaisant savo unikalų tapybos pasaulių, kažkaip susikalba tarpusavyje ir mezga dialogą su visa meno istorija (patyliukais). Martynas Pekarskas ir Kipras Černiauskas besiformuojantys kūrėjai, pristatantys savo kūrybos apmatus. Kipras Černiauskas pirmenybę teikia nuojautai, laiko nebuvimui, neapibrėžtai erdvei ir reiškiniams apskritai. Martynas Pekarskas didžiausią svarbą teikia esamai akimirkai ir būties sprendinio joje ieškojimo. Pasviręs medis bei kavos puodelis yra savotiški tobulumo simboliai. |
Pragiedrulių Belaukiant
viskas esti kompozicija laike. Tapyba kaip procesas - tai intensyvus virsmas ir sprendimų atoveiksmiai, įvykę dėl konkrečių aplinkybių tavojoje realybėje... Pirmas oficialus pasirodymas viešosiose erdvėse. Beatričės Grincevičiūtės memorialiniai namai, jungtinė tapybos ir skaitmeninės grafikos paroda, kartu su Egle Žarnauskaite. 2016 02 11 |